- dyguldagis
- dyguldãgis sm. (2), dygùldagis (1) Š bot. paprastoji durnaropė (Datura stramonium): Dygùldagis yra žolė su dygleliais J. Užmyniau ant dyguldãgio, tai ir skauda Gršl. Kas ten augs – usnys ir dyguldãgiai, daugiau nėko Skd. Dyguldãgiai nubraižė mun rankas Mžk. Tėvui rūtelę, broliui mėtelę, o tam šelmiui bernužėliui liko dyguldagis LTR(Žr).
Dictionary of the Lithuanian Language.